Augalų kategorijos

Chlorofitas (augalas)

Lelijinių šeimos gėlė iš Pietų Afrikos. Be žalialapės rūšies Chlorophytum comosum, paplitusi ir dažnai auginama baltai dryžuota veislė Chlorophytum Variegatum. Abiejų formų užauga ilgos palaipos su žiedais ir jaunais augalėliais. Kad lapų viršūnėlės neparuduotų, reikalinga atitinkama priežiūra (žr. žemiau).

Pavasarį ir vasarą augimo periodas. Persodinama kas 1—2 metus vasario—kovo mėn., jaunesnias gėles į lengvą, senesnes į sunkią puveninę žemę. Augančias gėles gausiai laistyti, kas savaitę tręšti (2—3 g/l). Vieta šviesi, ne per šilta. Ant žiedkočių užaugę jauni augalėliai labai puošia senesnius augalus. Ilgas palaipas galima pritvirtinti prie atraminės sienelės.

Chlorofitas ypač vertinamas dėl savo nereiklumo ir gerųjų savybių. Jis kaip kempinė absorbuoja kenksmingas medžiagas iš aplinkos, ypač anglies monoksidą, ksileną ir formaldehidą. Šis augalas yra trečias labiausiai orą valančių augalų sąraše. Jis ypač vertingas žiemą, kai daugiausia laiko praleidžiama uždarose patalpose prie kompiuterio. Chlorofitą ypač rekomenduojama laikyti virtuvėje, darbo ir vonios kambariuose.

Nepatariama chlorofilo gėlės laikyti balkone ar terasoje, nes lapus aplesa paukščiai. Ruduo ir žiema – dalinės ramybės periodas. Patalpa šviesi ar saulėta, vėsi ar šilta, chlorofitas prisitaiko prie aplinkos. Senesnių gėlių nelaikyti per šiltai, dažnai nelaistyti. Šiltoje patalpoje laistyti gausiau ir kas 2—3 savaites truputį patręšti (1 g/l). Kai maža šviesos, žemė nuolat per sausa ar per drėgna, džiūsta viršūnėlės. Dauginama jaunais augalėliais, kurie gerai įsišaknija vandenyje arba žemėje.

Chlorofilas gėlėDauginti chlorofitą labai paprasta. Jis išleidžia daug šoninių ūglių, kurių galuose susiformuoja naujos skrotelės -„vaikučiai“. Peržydėjęs chlorofilas gėlė ant žiedkočio taip pat užaugina po keletą skrotelių. Jos auga, žydi, leidžia ūglius ir savo ruožtu augina naujas skroteles. Taigi netrukus iš vieno augalėlio užauga visas tankus šeimyninis kupstas, kuris ypač gražiai atrodo pakabintas. Kabančios atžalos dažnai išleidžia orines šaknis, o jeigu kero šerdelė pasiekia žemę, kaipmat įsišaknyja.

Derlingoje laidžioje žemėje (nemėgsta sunkios), nuolat laistomas ir tręšiamas chlorofitas auga labai greitai. Vasarą jo daigus galima persodinti gėlyne, pusiau šešėlyje – jie greitai užkloja tuščią žemę. Chlorofitus galima sodinti į vazonus ar balkonų lovelius kartu su vasarinėmis gėlėmis aplinkai papuošti. Jų šaknų sistema gausi, kuokštinė, todėl nereikėtų derinti kartu su gležnais augalėliais.