Lietuvos misko savininku asociacija
pelargonija

Kambarinė gėlė – pelargonija (pelargonium)







Dėl didelių spalvingų žiedų ir ilgai trunkančio žydėjimo ši snaputinių šeimos gėlė labai mėgstama auginti balkonuose. Vertinama ir kaip kambarinė gėlė. Auginamos šios rūšys:

Juostuotoji pelargonija (Pelargonia zonale ir jos hibridai). Stačiaūgė, labai populiari balkoninė gėlė. Žydi nuo gegužės iki spalio—lapkričio mėn. Gerai žydi žiemą kambaryje, bet tada pavasarį reikalingas ramybės periodas. Kryžminimo būdu išvesta įvairiausių veislių, kurios skiriasi žiedų spalva: įvairių atspalvių raudoni, oranžiškai raudoni, rožiniai, balti. Kai kurių veislių lapai baltais pakraščiais.

Kabančioji, arba skydalapė, pelargonija (Pelargonia peltatum ir jos hibridai). Svyranti gėlė, galima auginti dėžutėse ir dubenyse, vieną ar kartu su juostuotąja pelargonija. Be veislių alyviniais ir violetiniais žiedais, yra rožinių, baltų, karmino raudonumo hibridų, tuščiaviduriais, pusiau pilna viduriais ir pilnaviduriais žiedais. Ne tokia atspari kaip juostuotoji pelargonija. Jų priežiūra tokia pati.

Didžiažiedė pelargonija (Pelargonia grandiflorum hibridai), kartais vadinama angliškąja pelargonija. Tai kambarinė gėlė,

kuriai pavojinga vidurdienio saulė. Žydi nuo balandžio iki liepos mėn. ir dar ilgiau. Žiedai dideli, raudoni, dažniausiai su tamsia dėme. Ramybės periodas prasideda anksčiau negu juostuotosios pelargonijos. Jų priežiūra panaši.

Prasidėjus augimui, stambiažiedes pelargonijas sausio—vasario mėnesiais reikia nugenėti, plonas šakas visai nupjauti. Norint išsiauginti didesnių augalų, šakų mažiau pašalinti. Vešliai lapojančių, vėlai žydinčių gėlių daug negenėti. Tinkamai prižiūrimų gėlių naujos šakos sparčiai auga. Po 3 savaičių galima persodinti j vidutinio sunkumo, trąšią, puveninę žemę. Per ilgas šaknis nupjaustyti. Apdžiūvusias gėles prieš sodinimą 12-ai valandų pamerkti į vandenį. Pasodinus gausiai palaistyti, po 2—3 savaičių saikingai laistyti, kad greičiau prasikaltų šaknys. Lapams augant, laistyti vis gausiau, kas savaitę tręšti (2—3 g/l) mišiniu, kuriame daugiau azoto. Blogai augančias gėles pažeidžia pelargonijų virusas, nuo jo lapai raukšlėjasi, atsiranda baltos dėmės. Vasarą ligos požymiai nelabai pastebimi, tačiau sergančios gėlės dauginimui netinka ir vėliausiai rudenį jas reikia sunaikinti. Pelargonijos bijo šalnų, todėl nereikia jų per anksti išnešti į lauką, ne anksčiau kaip birželio mėnesį. Jei paliekama senoji žemė, bent pusė jos turi būti pakeista. Į ją reikia pridėti durpinės ir derlingos daržo žemės, taip pat trąšų mišinio, po 20 g į 10 litrų (kibirą) žemės. Kambaryje ant palangės laikomas pelargonijas gerai vėdinti, gausiai laistyti, dažnai apipurkšti. Šiltuoju metų laikų (vasarą ir rudenį) kasdien 1—2 kartus gausiai laistyti, 1—2 kartus per savaitę tręšti (4—5 g/l) mišiniu, kuriame gausiau fosforo ir kalio. Kartais lapus ir žiedus apgraužia vikšrai. Reguliariai juos reikia nurinkti ir gėles nupurkšti atitinkamais insekticidais. Amarai ir baltasparniai čiulpia augalo sultis. Jei džiūsta pumpurai, vadinasi, trūksta vandens ir maisto medžiagų. Peržydėjusius žiedynus reguliariai šalinti. Rudenį saugoti nuo naktinių šalnų. Nakčiai įnešti į patalpą ar uždengti plėvele, bet taip, kad neliestų pačių augalų. Vėliausiai rugsėjo—spalio mėnesiais pelargonijas įnešti į kambarį. Žiedus ir pumpurus nuskabyti, augalų dar negenėti. Gėlės palikti, kur augo, arba persodinti į patvaresnius indus. Geriausia laikyti 5—10°C temperatūroje. Šiltesnę patalpą dažnai vėdinti. Šaknis galima įvynioti į polietileno maišelius ir sudėti gėles nešildomame kambaryje į tarpulangę. Šaltomis naktimis vidinį langą atidaryti. Žiūrėti, kad žemė neišdžiūtų; maždaug kas 2—6 savaites reikia įpilti kiek vandens. Nukritusius lapus pašalinti. Labai vėsiame drėgname rūsyje žiemai gėles (be žemės) galima sukabinti ant virvės. Dauginama ūgliais nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio arba sausio—vasario mėnesio; 5—10 cm ilgio šakeles be žiedinių pumpurų reikia nuskinti arba nupjauti tuoj po bambliu. Žemutinius lapus bei žvynus pašalinti ir sodinti po vieną į mažą vazoną. Laikyti šviesioje, šiltoje ir ga na drėgnoje vietoje. Įsišaknija per kelias savaites. Tada gali būti saulėje Lapkričio—gruodžio mėn. ramybės periodas. Temperatūra 10°C, nuo sausio mėn. 15°C, dažniau laistyti. Vasario mėn. persodinti. Nuo kovo mėnesio tręšti kas savaitę, balandžio mėnesį  dar kartą persodinti. Po 2 savaičių galima pradėti tręšti.Kvapioji pelargonija auginama dėl maloniai kvepiančių lapų. Liaudies dažniausiai vadina “jeronimu”. Žiedai smulkūs. Žydi birželio — rugpjūčio mėnesiais. Yra kelios rūšys: Pelargonia Iragrans — žiedai balti su raudonomis gyslelėmis; Pelargonia graveolens — žiedai rožinės ar purpurinės spalvos, kvepia balzamu; Pelargonia odoratissimum — žiedai nuo baltų iki rožinių, citrinos kvapo; Pelargonia radens — žiedai rožiniai, purpuriniai, su tamsiomis gyslelėmis, rožių kvapo. Priežiūra toki pati kaip ir juostuotosios pelargonijos.

 


Pasidalink, jei patiko!

4 Komentarai

Komentuokite

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Loading










Atsitiktiniai straipsniai